DARBO STRESAS AR PERDEGIMAS? Sužinok, kaip išvengti burnout darbe

prieš 1 mėnesį

Ar kada nors pastebėjote, kad rytinis kavos puodelis jau nebepadeda? Kad darbo diena atrodo tarsi begalinė trasa, o vakare nebelieka jėgų net mėgstamiausiam serialui? Jei taip, tikėtina, jog susidūrėte ne tik su įprastu darbo stresu, bet ir su pavojingesne būsena – perdegimu (angl. burnout). Pastaraisiais metais apie psichinę sveikatą ir „burnout prevenciją“ kalbama vis garsiau, ir ne be reikalo: tai jau ne asmeninė problema, o iššūkis, darantis įtaką visai darbo rinkai bei organizacijų sėkmei.

Kas iš tikrųjų yra „burnout“?

Nors perdegimą dažnai painiojame su nuovargiu, tai nėra tas pats. Pasaulio sveikatos organizacija jį apibrėžia kaip sindromą, kylantį dėl chroniško darbo streso, kurio nepavyksta suvaldyti (WHO). Kitaip tariant, tai – ne vienos blogos savaitės pasekmė, o ilgametis organizmo ir psichikos signalas, kad „sistemos resursai išsekę“. Tyrimai rodo, kad stresą darbe patiria net 44% darbuotojų (Gallup).

Perdegimo simptomai:

• nuolatinis nuovargis, net ir po poilsio,
• ciniškas požiūris į darbą, emocinis atsiribojimas,
• suprastėję rezultatai, klaidų gausa,
• jausmas, kad darbas prarado prasmę.

Tai reiškia, kad žmogus ne tik pavargęs, bet ir praradęs motyvaciją. Ir čia slypi pavojus: jei paprastas stresas gali paskatinti pasitempti, tai perdegimas visiškai „išjungia“ energiją bei vidinį variklį.

Kodėl „darbo stresas“ kainuoja brangiai visiems?

Darbo stresas nėra vien asmeninė darbuotojo problema. Jis kainuoja ir organizacijai. Tyrimai rodo, kad dėl psichinės sveikatos problemų prarandamas produktyvumas įmonėms atsieina milijardus. Pavyzdžiui, Gallup tyrimo duomenimis (2022), darbuotojai, kurie patiria didelį stresą, dvigubai dažniau galvoja apie darbo keitimą, o tai tiesiogiai didina kadrų kaitą.

Kita vertus, įmonės, kurios investuoja į darbuotojų gerovę, gauna grąžą. Žmonės, kurie jaučiasi palaikomi ir mato, kad jų emocinė sveikata yra prioritetas, yra labiau lojalūs, motyvuoti ir kūrybiški. Tad psichinės sveikatos klausimai nėra tik „HR mada“ – tai strateginis organizacijos konkurencingumo įrankis.

Pagrindinės priežastys: kodėl perdegame?

Perdegimas nėra „staigus gaisras“, o labiau tyliai rusenantis židinys. Jo priežastys dažniausiai slypi kasdienybėje:

• Per didelis darbo krūvis. Kai nuolat skubi, gesini „gaisrus“ ir nejauti, kad darbas turi pabaigą, stresas kaupiasi.
• Kontrolės stoka. Jei sprendimai priimami už jus, o jūs neturite įtakos darbo eigai, ilgainiui atsiranda bejėgiškumo jausmas.
• Neįvertinimas. Kai dedate daug pastangų, bet nesulaukiate grįžtamojo ryšio ar pripažinimo, kyla klausimas: „Ar mano darbas iš viso vertinamas?“
• Prasta darbo atmosfera. Konfliktai, intrigos, vadovo autoritarizmas ar palaikymo trūkumas – vienas stipriausių streso šaltinių.
• Darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansas. Kai darbas peržengia ribas ir „įsiveržia“ į asmeninį gyvenimą, ilgainiui prarandamas balansas. Pandemijos metu tai tapo ypač ryšku: namai virto ofisu, o atjungti „Teams“ tapo beveik neįmanoma.

Svarbu suprasti, kad dažniausiai ne vienas veiksnys lemia perdegimą – tai kelių problemų kombinacija.

Pasekmės: ką praranda darbuotojas ir ką – įmonė?

Darbuotojas, kuris perdega, praranda ne tik energiją. Jis praranda pasitenkinimą, santykių kokybę, o kartais ir sveikatą – perdegimas siejamas su nemiga, depresija, širdies ligomis. Tai reiškia, kad darbo stresas paliečia ne tik profesinę, bet ir asmeninę sritį.

Įmonės praranda taip pat. Perdegę darbuotojai dažniau daro klaidų, jų produktyvumas krenta, o motyvacija – beveik dingsta. Be to, jie dažniau išeina iš darbo, o naujų žmonių paieška kainuoja brangiai. Tad prevencija yra pigesnė ir efektyvesnė nei pasekmių tvarkymas.

Burnout prevencija: ką gali padaryti darbuotojas?

Prevencija prasideda nuo paprastų, bet nuoseklių veiksmų.

1. Aiškios ribos tarp darbo ir poilsio

Jeigu darbas persikelia į savaitgalius ar vėlyvus vakarus, stresas niekada nesibaigs. Pabandykite nustatyti ribas: pavyzdžiui, po 18 val. nebetikrinti laiškų. Tai mažas, bet reikšmingas žingsnis „burnout prevencijai“.

2. Fizine sveikata – psichinės pagrindas

Miegas, subalansuota mityba ir reguliarus judėjimas yra ne prabanga, o būtinybė. Net trumpas pasivaikščiojimas ar mankšta per pietų pertrauką sumažina įtampą ir leidžia atsikvėpti.

3. Socialinis ryšys

Vienas iš stipriausių „skiepų“ nuo streso – palaikantys žmonės. Pokalbis su kolega ar artimuoju gali padėti į situaciją pažvelgti paprasčiau.

4. Atsipalaidavimo įgūdžiai

Meditacija, kvėpavimo pratimai, mindfulness – tai priemonės, kurios šiandien įrodytos moksliškai. Jos padeda išmokti reaguoti į stresą ramiau ir ne „užsidegti“ nuo kiekvienos problemos.

Ką gali padaryti organizacijos?

Darbdaviams svarbu suprasti, kad „darbuotojų gerovė“ nėra tuščias šūkis. Tai veiksmai:

• suteikti lankstų grafiką,
• skatinti atvirą pokalbį apie stresą,
• pasirūpinti psichologinės pagalbos galimybėmis,
• pripažinti pasiekimus ir įvertinti pastangas.

The Guardian apklausa (2024 m.) parodė, kad darbuotojai, dirbantys lankstesnėmis sąlygomis, yra net 74 % produktyvesni ir 79 % rečiau patiria perdegimą (The Guardian). Tai aiškiai rodo: investicija į žmonių psichinę sveikatą yra investicija į verslo rezultatus.

Ateities tendencijos

Jaunoji karta į darbo rinką atsineša naują požiūrį: jiems svarbi ne tik alga, bet ir darbo kultūra, lankstumas, emocinė gerovė. Įmonės, kurios tai ignoruos, rizikuoja prarasti talentus. Todėl psichinės sveikatos klausimai ateityje taps dar svarbesni – tiek pritraukiant darbuotojus, tiek išlaikant jų motyvaciją.

Apibendrinimas

„Burnout“ nėra nei mada, nei silpnumo ženklas – tai aiškus signalas, kad darbo sistema nesubalansuota. Prevencija – tiek darbuotojo, tiek darbdavio atsakomybė. Aiškios ribos, rūpestis fizine ir emocine sveikata, palaikanti kultūra bei atviras dialogas yra esminiai ginklai prieš perdegimą.

Ir galiausiai verta prisiminti: rūpinimasis psichine sveikata darbe nėra papildoma užduotis sąraše – tai būtina sąlyga ilgalaikei darbuotojų gerovei, o kartu ir verslo sėkmei.