Darbuotojų kaita Lietuvoje 2025 m.: didžiausių darbdavių ir sektorių apžvalga

prieš 1 dieną

Ar kandidatuotumėte į įmonę, kurioje per metus pasikeičia beveik visi darbuotojai?

Daugelis žmonių prieš kandidatuodami į naują darbą pirmiausia pažiūri atlyginimą. Vėliau pasidomi darbo grafiku, papildomomis naudomis, dalis skaito darbuotojų atsiliepimus internete. Tačiau ar vien atsiliepimų pakanka?

Vertinant įmonę verta pažvelgti ir į objektyvesnius rodiklius. Vienas iš jų – darbuotojų kaita.

Nors šis rodiklis neatsako į visus klausimus, jis gali padėti geriau suprasti, kas vyksta organizacijos viduje. Ar darbuotojai linkę pasilikti ilgesniam laikui? Ar įmonė nuolat ieško naujų žmonių? O gal per pastaruosius metus organizacijoje vyko reikšmingi pokyčiai?

Šiame straipsnyje išanalizavome devynis Lietuvos sektorius - nuo gamybos, logistikos, prekybos ir restoranų tinklų iki bankų, vaistinių, valstybinių įstaigų bei didžiųjų ligoninių. Kiekviename sektoriuje pateikiame penkias didžiausias įmones pagal vidutinį darbuotojų skaičių bei jų darbuotojų kaitos rodiklius 2025 metais. Straipsnyje naudojami duomenys gauti iš SODRA duomenų bazės ir papildomai apdoroti apskaičiuojant darbuotojų kaitos rodiklį pagal formulę: išėjusių darbuotojų skaičius ÷ vidutinis darbuotojų skaičius × 100.

Gamybos sektorius

Gamybos sektorius Lietuvoje siūlo darbą gamybos operatoriams, įrenginių priežiūros specialistams, technologams, kokybės kontrolieriams, sandėlio darbuotojams, inžinieriams ir meistrams. Tai vienas svarbiausių šalies sektorių, kuriame dirba tūkstančiai žmonių.

Didžiausios gamybos įmonės pagal darbuotojų skaičių

1. Intersurgical

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 2 405
• Darbuotojų kaita: 17,2 %

2. PKC Group Lithuania

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 657
• Darbuotojų kaita: 33,6 %

3. Narbutas International

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 605
• Darbuotojų kaita: 26,8 %

4. Thermo Fisher Scientific Baltics

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 492
• Darbuotojų kaita: 14,5 %

5. Biovela-Utenos mėsa

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 385
• Darbuotojų kaita: 21,8 %

Kas labiausiai nustebino gamybos sektoriuje?

Didžiausią darbuotojų kaitą šiame sektoriuje fiksavo „PKC Group Lithuania“ – 33,6 %, o mažiausią – „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 14,5 %.

Įdomu tai, kad abi įmonės veikia tame pačiame gamybos sektoriuje ir turi panašų darbuotojų skaičių, tačiau jų darbuotojų kaitos rodikliai skiriasi daugiau nei du kartus. Tai puikiai parodo, kad net ir tame pačiame sektoriuje veikiančios organizacijos gali susidurti su visiškai skirtingomis situacijomis.

Gamybos sektoriuje darbuotojų kaitai įtakos turi pamaininis darbas, fizinis krūvis, darbuotojų trūkumas regionuose bei technologiniai pokyčiai. Pastaraisiais metais dalis gamybos įmonių taip pat aktyviai investuoja į automatizavimą, todėl darbuotojų kaitos rodikliai ne visada atspindi tik darbuotojų pasitenkinimą darbu.

Logistikos sektorius

Logistikos sektorius yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje. Čia dažniausiai dirba vairuotojai, ekspeditoriai, transporto vadybininkai, sandėlio darbuotojai, mechanikai ir administracijos specialistai.

Didžiausios logistikos įmonės pagal darbuotojų skaičių

1. Manvesta

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 2 601
• Darbuotojų kaita: 15,7 %

2. Vlantana

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 2 086
• Darbuotojų kaita: 20,6 %

3. Hoptransa

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 801
• Darbuotojų kaita: 21,2 %

4. LTG Cargo

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 606
• Darbuotojų kaita: 15,8 %

5. Transimeksa

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 155
• Darbuotojų kaita: 16,1 %

Ar logistika tikrai yra nestabilus sektorius?

Tikriausiai nemažai žmonių manytų, kad vienas iš nestabiliausių sektorių pagal darbuotojų kaitą yra logistika. Tačiau mūsų analizuoti duomenys rodo kiek kitokį vaizdą.

Iš analizuotų sektorių logistika pasižymėjo mažiausia ir nuosekliausia darbuotojų kaita. Visų penkių didžiausių įmonių darbuotojų kaitos rodikliai svyravo tarp 15,7 % ir 21,2 %.

Tai gana netikėtas rezultatas, nes logistikos sektoriuje nemažą dalį darbo vietų sudaro sandėlio darbuotojai, kurių darbas dažnai reikalauja fizinės ištvermės. Taip pat sektoriuje dirba daug vairuotojų, kurių trūkumas jau ne vienerius metus išlieka viena didžiausių logistikos įmonių problemų.

Didieji prekybos centrai

Prekybos tinklai yra vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje. Jie nuolat ieško kasininkų, prekių surinkėjų, salės darbuotojų, sandėlininkų, pamainų vadovų ir administracijos specialistų.

Didžiausi prekybos tinklai pagal darbuotojų skaičių

1. Maxima

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 11 462
• Darbuotojų kaita: 15,2 %

2. IKI

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 5 529
• Darbuotojų kaita: 16,4 %

3. Norfa

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 3 571
• Darbuotojų kaita: 17,1 %

4. Rimi

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 3 107
• Darbuotojų kaita: 25,1 %

5. Lidl

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 2 827
• Darbuotojų kaita: 42,4 %

Ar Lidl darbuotojų kaita iš tiesų tokia didelė?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad būtent „Lidl“ susiduria su didžiausiu darbuotojų judėjimu, nes čia darbuotojų kaita beveik tris kartus didesnė nei „Maximoje“. Tačiau pažvelgus giliau vaizdas pasikeičia.

Esant 15,2 % darbuotojų kaitai ir daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų, „Maximoje“ per metus darbuotojų judėjimas gali siekti apie 1 740 darbuotojų. Tuo tarpu „Lidl“, nepaisant gerokai didesnės – 42,4 % – darbuotojų kaitos, šis skaičius siektų apie 1 200 darbuotojų. Tai bene geriausias pavyzdys, kodėl vien procentais aklai pasitikėti nereikėtų.

Prekybos sektoriuje darbuotojų kaitai dažniausiai įtakos turi pamaininis darbas, darbas savaitgaliais, konkurencija dėl darbuotojų ir nuolatinis naujų darbuotojų poreikis.

Vaistinių sektorius

Vaistinių sektorius Lietuvoje jungia tiek prekybos, tiek sveikatos priežiūros paslaugų specifiką. Čia dažniausiai dirba vaistininkai, vaistininkų padėjėjai, farmacijos specialistai, klientų aptarnavimo darbuotojai, logistikos ir administracijos specialistai.

Didžiausi vaistinių tinklai pagal darbuotojų skaičių

1. EUROVAISTINĖ

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 587
• Darbuotojų kaita: 13,4 %

2. Nemuno vaistinė (Camelia)

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 392
• Darbuotojų kaita: 9,2 %

3. Gintarinė vaistinė

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 983
• Darbuotojų kaita: 33,2 %

4. Norfos Vaistinė

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 546
• Darbuotojų kaita: 57,0 %

5. BENU Vaistinė Lietuva

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 390
• Darbuotojų kaita: 18,4 %

Kodėl vaistinių sektoriaus darbuotojų kaita tokia skirtinga?

Vaistinių sektoriuje darbuotojų kaita tarp didžiausių tinklų skiriasi itin ryškiai. Mažiausią darbuotojų kaitą fiksavo „Nemuno vaistinė | Camelia“ – 9,2 %, o didžiausią – „Norfos Vaistinė“ – 57,0 %. Toks skirtumas rodo, kad net tame pačiame sektoriuje veikiančių darbdavių situacija gali būti labai skirtinga.

Darbuotojų kaitai vaistinėse įtakos gali turėti vaistinių lokacijos, darbo grafikai, darbuotojų pasiskirstymas tarp miestų, vidiniai organizaciniai pokyčiai ir konkurencija dėl farmacijos specialistų. Kadangi daliai pozicijų reikalingas specialus išsilavinimas bei profesinė kvalifikacija, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas taip pat gali daryti įtaką jų judėjimui tarp darbdavių.

Statybinių prekių prekybos sektorius

Statybinių prekių prekybos įmonėse dažniausiai dirba pardavimų konsultantai, sandėlininkai, krautuvų vairuotojai, prekybos salės darbuotojai ir logistikos specialistai.

Didžiausios sektoriaus įmonės pagal darbuotojų skaičių

1. Senukai

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 2 865
• Darbuotojų kaita: 33,4 %

2. DEPO

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 131
• Darbuotojų kaita: 33,7 %

3. Makveža

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 708
• Darbuotojų kaita: 41,7 %

4. Ermitažas

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 666
• Darbuotojų kaita: 29,4 %

5. Lemora

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 230
• Darbuotojų kaita: 12,7 %

Kodėl statybinių prekių prekyboje darbuotojų kaita didesnė nei prekybos centruose?

Nors tiek „Senukai“, tiek DEPO priklauso mažmeninei prekybai, jų darbuotojų kaitos rodikliai atrodo daugiau nei dvigubai didesni už „Maximos“ ar IKI rezultatus, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad darbuotojų skaičiai čia yra kelis kartus mažesni. Būtent todėl vertinant darbuotojų kaitą svarbu lyginti ne tik procentus, bet ir darbuotojų skaičių.

Didelė kaita gali būti susijusi su didesniu fizinio darbo kiekiu, darbu sandėliuose, sezoniškumu bei poreikiu išmanyti techninius produktus. Kitaip tariant, ne visa mažmeninė prekyba yra vienoda.

Bankų sektorius

Bankų sektorius Lietuvoje siūlo darbą klientų aptarnavimo specialistams, finansų konsultantams, analitikams, rizikos valdymo, IT, duomenų, atitikties ir administracijos specialistams. Tai sektorius, kuriame dažnai reikalingos specifinės žinios, atsakomybė ir ilgesnis darbuotojų įvedimas į pareigas.

Didžiausi bankai pagal darbuotojų skaičių

1. Swedbank

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 614
• Darbuotojų kaita: 9,9 %

2. SEB bankas

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 490
• Darbuotojų kaita: 13,9 %

3. Artea bankas | Šiaulių bankas

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 129
• Darbuotojų kaita: 11,9 %

4. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 022
• Darbuotojų kaita: 21,2 %

5. Urbo bankas

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 282
• Darbuotojų kaita: 12,1 %

Ar bankai yra vienas stabiliausių sektorių?

Bankų sektorius išsiskiria vienais žemiausių darbuotojų kaitos rodiklių tarp analizuotų sektorių. Mažiausią darbuotojų kaitą fiksavo „Swedbank“, AB – 9,9 %, o didžiausią – „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ – 21,2 %.

Tokie rezultatai nėra netikėti. Bankuose daugelis pozicijų reikalauja specifinių žinių, atsakomybės ir ilgesnio įvedimo į darbą, todėl darbuotojų pakeitimas dažnai kainuoja daugiau nei paprastesnėse ar mažiau kvalifikuotose pozicijose. Dėl to įmonės turi daugiau priežasčių investuoti į darbuotojų išlaikymą, karjeros galimybes ir vidinį augimą.

Restoranų tinklai

Restoranų sektorius dažnai tampa pirmąja darbo vieta jaunimui. Čia daugiausia dirba virėjai, padavėjai, klientų aptarnavimo specialistai, virtuvės darbuotojai ir pamainų vadovai.

Didžiausi restoranų tinklai pagal darbuotojų skaičių:

1. Premier Restaurants (McDonald's)

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 196
• Darbuotojų kaita: 51,4 %

2. Litpark (Hesburger)

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 959
• Darbuotojų kaita: 33,3 %

3. Amber Food (Charlie Pizza | Katpėdėlė | La Crepe | Manami)

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 915
• Darbuotojų kaita: 72,7 %

4. Delano (Delano | Can Can Pizza | Caif Cafe)

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 588
• Darbuotojų kaita: 94,2 %

5. Čili pica

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 501
• Darbuotojų kaita: 66,0 %

Ar beveik 100 % darbuotojų kaita yra normalu?

Didžiausią darbuotojų kaitą visame tyrime užfiksavo „Delano“ – 94,2 %. Kitaip tariant, per metus darbuotojų judėjimas beveik prilygo visam įmonės darbuotojų skaičiui.

Vis dėlto restoranų sektoriuje darbuotojų kaitą reikėtų vertinti kitaip nei logistikoje ar gamyboje. Čia dažniau dirba studentai, sezoniniai darbuotojai ir žmonės, ieškantys pirmosios darbo patirties, todėl didesnė kaita yra normalu.

Įdomu ir tai, kad net tame pačiame sektoriuje skirtumai yra milžiniški. Hesburger darbuotojų kaita siekė 33,3 % - tai beveik triskart mažesnis rodiklis nei „Delano“.

Valstybinės įstaigos

Valstybinės įstaigos dažnai siejamos su stabilumu, aiškiomis procedūromis ir socialinėmis garantijomis. Čia dirba mokesčių, užimtumo, migracijos, maisto saugos, duomenų analizės, administravimo, klientų aptarnavimo, teisės ir kontrolės sričių specialistai.

Didžiausios valstybinės įstaigos pagal darbuotojų skaičių

1. Valstybinė mokesčių inspekcija | VMI

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 351
• Darbuotojų kaita: 6,5 %

2. Užimtumo tarnyba

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 1 215
• Darbuotojų kaita: 8,6 %

3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 911
• Darbuotojų kaita: 33,3 %

4. Valstybės duomenų agentūra

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 600
• Darbuotojų kaita: 17,5 %

5. Migracijos departamentas

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 580
• Darbuotojų kaita: 7,8 %

Ar valstybinėse įstaigose darbuotojų kaita visada maža?

Valstybinių įstaigų duomenys rodo, kad viešajame sektoriuje darbuotojų kaita dažnai yra žemesnė nei daugelyje privataus sektoriaus sričių. Tai gali būti susiję su pastovesnėmis funkcijomis, aiškesnėmis procedūromis ir ilgesniu darbuotojų išdirbimu.

Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rodiklis išsiskiria – darbuotojų kaita siekė 33,3 %. Tai primena, kad net viešajame sektoriuje situacija gali labai skirtis, todėl vien procento nepakanka. Vertinant tokius duomenis svarbu atsižvelgti į institucijos funkcijas, regioninių padalinių specifiką, galimus struktūrinius pokyčius ir darbo pobūdį.

Sveikatos priežiūros sektorius

Didžiosios ligoninės yra vienos didžiausių Lietuvos darbdavių. Čia dirba gydytojai, slaugytojai, rezidentai, laboratorijų specialistai, administracijos darbuotojai, pagalbinis personalas ir daugybė kitų sveikatos priežiūros bei aptarnavimo sričių specialistų.

Didžiausios ligoninės pagal darbuotojų skaičių

1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 7 944
• Darbuotojų kaita: 7,5 %

2. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 7 138
• Darbuotojų kaita: 7,8 %

3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 3 384
• Darbuotojų kaita: 48,0 %

4. Klaipėdos universiteto ligoninė

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 3 209
• Darbuotojų kaita: 19,6 %

5. Respublikinė Šiaulių ligoninė

• Vidutinis darbuotojų skaičius: 2 337
• Darbuotojų kaita: 15,9 %

Kodėl ligoninių darbuotojų kaita tokia skirtinga?

Didžiųjų ligoninių sektoriuje labiausiai išsiskiria skirtumas tarp Kauno klinikų - 7,5 % ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės – 48,0 %, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į darbuotojų skaičiaus skirtumą. Tai rodo, kad net tarp didelių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų judėjimas gali skirtis kelis kartus.

Vis dėlto ligoninių darbuotojų kaitą reikėtų vertinti itin atsargiai. Čia dirba labai skirtingų profesijų žmonės – nuo gydytojų ir slaugytojų iki administracijos, pagalbinio personalo, rezidentų ar praktikantų. Todėl darbuotojų kaita gali būti susijusi ne tik su darbo sąlygomis, bet ir su rezidentūra, padalinių pokyčiais, pareigybių keitimu, vidiniais perkėlimais ar darbuotojų judėjimu tarp skirtingų gydymo įstaigų.

Ką verta prisiminti ieškant darbo?

Darbuotojų kaita gali būti naudingas rodiklis vertinant potencialų darbdavį, tačiau svarbu suprasti, kad tas pats skaičius skirtingose įmonėse ar sektoriuose gali reikšti visiškai skirtingus dalykus. Todėl darbuotojų kaitą verta vertinti kartu su įmonės dydžiu, veiklos pobūdžiu ir kitais prieinamais duomenimis.

Jeigu darbuotojų kaitos rodikliai kelia klausimų, nebijokite jų užduoti darbdaviui darbo pokalbio metu. Atviras pokalbis apie darbuotojų kaitos priežastis gali padėti geriau suprasti situaciją įmonėje ir išvengti skubotų ar neteisingų išvadų.

Kur rasti daugiau darbuotojų kaitos duomenų?

Šioje apžvalgoje pateikėme tik nedidelę dalį Lietuvos darbdavių. Daugiau įmonių darbuotojų kaitos rodiklių, darbuotojų atsiliepimų ir darbo skelbimų galite rasti Lovejob.lt svetainėje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie duomenys neatspindi situacijų, kai darbuotojai buvo perkeliami tarp tos pačios įmonių grupės bendrovių. Tokiais atvejais darbuotojo išėjimas iš vienos įmonės ir įdarbinimas kitoje gali būti užfiksuotas kaip darbuotojų kaita, nors realiai žmogus organizacijų grupės nepaliko.