Tyliosios darbo tvarkos taisyklės, kurių niekas nesako garsiai

prieš 1 mėnesį

Prisimenate pirmąją darbo savaitę naujoje įmonėje? Gavote kompiuterį, slaptažodžius ir galbūt net įmonės puodelį. Tačiau niekas jums nedavė instrukcijos, kada iš tikrųjų galite išeiti namo, ar direktoriui geriau rašyti žinutę, ar elektroninį laišką, ir kodėl niekas niekada neima paskutinio sausainio iš lėkštės virtuvėlėje.

Sveiki atvykę į „tyliųjų darbo taisyklių“ pasaulį. Tai nerašyti socialiniai kodeksai, kurie valdo biuro (arba nuotolinio darbo!) gyvenimą. Šiandien, kai hibridinis darbas ištrynė ribas tarp namų ir biuro, suprasti šias taisykles tapo svarbiau nei bet kada. Jos lemia viską – nuo jūsų karjeros greičio iki kasdienio streso lygio.

Kas iš tikrųjų yra „Tyliosios darbo tvarkos taisyklės“?

Paprastai tariant, tyliosios taisyklės – tai nerašyti susitarimai, lūkesčiai ir elgesio normos, kurios sudaro tikrąją darbo kultūrą. Tai ne tai, kas parašyta darbuotojo darbo sutartyje, o tai, kaip žmonės iš tikrųjų elgiasi.

Ekspertai pabrėžia, kad tikroji įmonės kultūra yra ne tai, kas parašyta ant sienų ar misijos aprašyme, o tai, kokie veiksmai yra skatinami, o kokie – nutylimi.

Šios taisyklės reguliuoja darbuotojų santykius, sprendimų priėmimą ir netgi tai, kas laikomas „geru darbuotoju“. Jų nežinojimas gali paversti jus atstumtuoju, net jei puikiai atliekate savo darbą.

7 Tyliosios darbo tvarkos taisyklės, kurias verta žinoti:

Kiekviena darbo aplinka turi savo unikalų taisyklių rinkinį, tačiau kai kurios yra dažnai sutinkamos įmonių kultūrose, o kai kuriais atvejais tokių taisyklių gali ir nebūti. Pažvelkime į populiariausias.

1. Matomumo kultūra (arba „kas paskutinis išjungia šviesą“)

• Taisyklė: Svarbu ne tik ką dirbi, bet ir kada bei kur tave mato dirbantį. Tai gali būti buvimas prisijungus vėlai vakare, atsakymai į laiškus savaitgaliais arba tiesiog fizinis sėdėjimas biure ilgiau nei vadovas.
• Kuo naudinga? Laikinai galite būti palaikytas itin atsidavusiu ir darbščiu.
• Kuo pavojinga? Tiesioginis kelias į perdegimą. Skatina „darbo teatrą“ – atrodymą užimtu, užuot buvus produktyviu. Prastas psichologinis klimatas darbe garantuotas.

2. Neformalūs kavos ritualai ir pietų politika

• Taisyklė: Kas su kuo pietauja ar geria kavą, dažnai yra svarbiau nei formalūs susirinkimai. Būtent prie kavos aparato aptariamos naujienos, dalinamasi informacija, priimami sprendimai ir mezgami įtakingi ryšiai.
• Kuo naudinga? Puiki proga gauti vidinės informacijos, suprasti tikrąją situaciją ir užmegzti ryšį su kolegomis bei vadovybe.
• Kuo pavojinga? Jei esate intravertas, dirbate iš namų arba tiesiog vengiate šių ritualų, galite būti paliktas „užribyje“ ir nesužinoti svarbios informacijos (jeigu tokie susirinkimai nėra vien apie “pletkus”).

3. Susirinkimų hierarchija (arba „laukiame, ką pasakys bosas“)

• Taisyklė: Egzistuoja nerašyta kalbėjimo tvarka. Dažnai niekas neišsako stiprios nuomonės ar kritikos, kol aukščiausias pareigas užimantis asmuo neparodo savo pozicijos.
• Kuo naudinga? Suprasdami hierarchiją, išvengsite socialinių klaidų ir neįžeisite svarbių asmenų.
• Kuo pavojinga? Jei taisyklė yra „tylėti ir pritarti“, tai slopina inovacijas ir atvirumą. Jei nežinote šios taisyklės, galite būti palaikytas arogantišku arba, atvirkščiai, pasyviu.

4. „Tik geros naujienos“ taisyklė

• Taisyklė: Kai kuriose įmonėse atviras problemų įvardijimas laikomas negatyvumu. Tikimasi, kad visada būsite pozityvus, energingas ir „komandos žaidėjas“, net jei projektas skęsta.
• Kuo naudinga? Sukuriama (dirbtinai) maloni atmosfera, vengiama konfliktų.
• Kuo pavojinga? Problemos ignoruojamos, kol tampa katastrofomis. Darbuotojai bijo kalbėti atvirai. Tokia darbo tvarkos etika skatina melą ir apsimetinėjimą.

5. Komunikacijos kanalų labirintas

• Taisyklė: Niekas nepasakys, bet egzistuoja nerašyta taisyklė, kada rašyti į „Teams“/„Slack“, kada skambinti, o kada siųsti oficialų laišką. Pavyzdžiui, skambutis vadovui po darbo valandų skirtas tik kritinei situacijai, o greitas klausimas žinute yra normalu.
• Kuo naudinga? Efektyviai bendraujate, neerzindami kolegų ir parodydami, kad „suprantate reikalą“.
• Kuo pavojinga? Netinkamo kanalo pasirinkimas (pvz., elektroninis laiškas vietoj greitos žinutės dėl smulkmenos) gali jus paversti „tuo keistuoliu“, kuris nesupranta ritmo.

6. Viršvalandžių (ne)privalomumas

• Taisyklė: Oficialiai viršvalandžiai nėra privalomi, bet jei visi kiti komandoje dirba ilgiau prieš projekto pabaigą, o jūs išeinate lygiai 17:00 val., siunčiate aiškią (ir galbūt neigiamą) žinutę.
• Kuo naudinga? Parodote lojalumą, atsidavimą komandai krizės metu.
• Kuo pavojinga? Tai gali tampti norma, o ne išimtimi. Jei tokie degantys projektai dažna praktika, tai gali turėti neigiamą įtaką asmeniniam gyvenimui.

7. Naujokų išbandymai

• Taisyklė: Kartais naujokams sąmoningai ar nesąmoningai duodamos sudėtingesnės, monotoniškesnės arba papildomos užduotys, kad senbuviai galėtų įvertinti jų kantrybę, reakciją į spaudimą ir gebėjimą prisitaikyti.
• Kuo naudinga? Sėkmingai praėję „krikštą“, įrodote savo vertę ir esate greičiau priimami į kolektyvą.
• Kuo pavojinga? Gali virsti patyčiomis, diskriminacija ir sukurti priešišką darbo aplinką naujokams.

Kaip protingai naviguoti šiomis taisyklėmis?

Jūs negalite pakeisti visų tyliųjų darbo tvarkos taisyklių per vieną dieną, bet galite išmokti jas atpažinti ir naudoti savo naudai, neaukodami principų.

1. Tapkite stebėtoju. Pirmąsias kelias savaites (ar net mėnesius) darbe daugiau klausykite ir stebėkite, nei kalbėkite. Stebėkite, kas sulaukia pagyrų, o kas – subtilios kritikos. Kaip žmonės rengiasi penktadieniais? Kas nutinka, kai kas nors padaro klaidą?
2. Suraskite „vedlį“. Tai nebūtinai formalus mentorius. Tai gali būti draugiškas kolega, dirbantis įmonėje ilgiau. Pakvieskite jį kavos ir subtiliai paklauskite: „Pastebėjau, kad čia niekas nenaudoja atostogų rugpjūtį. Ar yra kokia nors nerašyta taisyklė?“
3. Klausykite tarp eilučių. Vadovai dažnai komunikuoja tyliąsias taisykles netiesiogiai. „Mes čia labai vertiname lankstumą“ gali reikšti „Tikimės, kad dirbsite viršvalandžius“. „Jis puikus komandos žaidėjas“ gali reikšti „Jis niekada nesiginčija“.
4. Atsirinkite taisykles. Ne su visomis taisyklėmis verta kovoti. Jei tylioji taisyklė yra „niekada nešildyk žuvies mikrobangėje“, tiesiog jos laikykitės. Bet jei taisyklė yra „tylėk, kai vadovas klysta“, turite įvertinti, ar tai atitinka jūsų vertybes ir ar tikrai norite dirbti tokioje įmonės kultūroje.

Verslo psichologai pastebi, kad šių taisyklių išmanymas dažnai nulemia, kas patenka į „saviškių“ ratą, o kas lieka užribyje. Tai socialinis kapitalas.

Kada tyliosios darbo tvarkos taisyklės tampa problema?

Tyliosios taisyklės yra normali bet kokios socialinės grupės dalis. Tačiau jos gali tampti rimta problema, kai pradeda kenkti darbuotojams ir darbo aplinkai.

Raudonos vėliavėlės:

• Kai taisyklės skatina nesveiką konkurenciją, o ne bendradarbiavimą.
• Kai jos reikalauja aukoti asmeninį gyvenimą ar sveikatą (pvz., nuolatiniai viršvalandžiai).
• Kai jos skatina diskriminaciją, patyčias ar uždarų „elitinių“ grupelių formavimąsi.
• Kai jos baudžia už atvirumą ir sąžiningumą.

Ką daryti? Tiesioginis puolimas prieš nerašytą taisyklę retai būna sėkmingas. Vietoj to:

1. Rodykite pavyzdį (jei galite). Jeigu komandoje jaučiasi nesveika konkurencija, jūsų stiprybė — ramus, stabilus elgesys. Jei baigėte darbus, išeikite laiku ir darykite tai natūraliai, be teatrališkų pareiškimų. Susirinkimuose galite turėti kitokią nuomonę, bet pateikite ją kaip klausimą ar pastebėjimą, o ne kaip kritiką.
2. Kalbėkite apie pasekmes, o ne apie taisyklę. Užuot sakę: „Nekenčiu, kad turime dirbti viršvalandžius” sakykite vadovui: „Pastebėjau, kad komanda yra pervargusi, ir tai pradeda atsiliepti klaidų skaičiui. Ar galime aptarti krūvio paskirstymą?“
3. Naudokite oficialius kanalus. Jei tyliosios taisyklės akivaizdžiai pažeidžia darbo etiką (pvz., priekabiavimas, tapęs „norma“), nedvejodami kreipkitės į personalo skyrių ar vadovybę. Dažnai HR padeda tyliai ir profesionaliai, be jokio triukšmo, ir tai daug saugiau nei bandyti „spręsti“ viską savo jėgomis.
4. Pradėkite nuo mažų žingsnių. Jei darbo aplinkoje tvyro nuojauta, kad žmonės baudžiami ar kritikuojami už atvirumą, žengti į tai iškart gali būti tiesiog per baisu (ypač naujokui). Todėl pradėkite nuo mažų, neutralias temas liečiančių pastebėjimų.

Žinoma, svarbu pabrėžti: tikrai ne visos įmonės turi būtent šias (arba apskritai neigiamas) tyliąsias darbo tvarkos taisykles. Daugelis šiuolaikiškų organizacijų sąmoningai kuria skaidrią, atvirą darbo kultūrą, kurioje psichologinis saugumas yra prioritetas. Šiame straipsnyje aprašyti pavyzdžiai tėra dažniausiai pasitaikantys modeliai.

Tyliosios darbo taisyklės yra tarsi povandeninės srovės. Galite apsimesti, kad jų nėra, ir nuolat jaustis išmušti iš vėžių. Arba galite išmokti jas atpažinti, suprasti jų kryptį ir panaudoti jas, kad greičiau nuplauktumėte ten, kur norite.

Suprasti šiuos nerašytus dėsnius nereiškia, kad turite aklai jiems paklusti. Tai reiškia, kad įgyjate galimybę sąmoningai pasirinkti: prisitaikyti, subtiliai keisti kultūrą ar ieškoti vietos, kurios taisyklės jums tinka labiau.

Šaltiniai

1. Grant, A. (2021, liepos 20). Is it safe to speak up at work? (Garso įrašo transkripcija). Iš WorkLife with Adam Grant. TED Audio Collective. https://www.ted.com/podcasts/worklife/is-it-safe-to-speak-up-at-work-transcript
2. Meyer, E. (2014). The Culture Map: Breaking Through the Invisible Boundaries of Global Business. PublicAffairs. https://www.hachettebookgroup.com/titles/erin-meyer/the-culture-map/9781610392501/
3. Ng, G. (2021). The Unspoken Rules: Secrets to Starting Your Career Off Right. Harvard Business Review Press. https://store.hbr.org/product/the-unspoken-rules-secrets-to-starting-your-career-off-right/10443